Pagrindiniai NT segmentai ir ypatybės
"Nekilnojamas turtas" yra svarbus visose šalyse. Tačiau Lietuvoje jis ne tik svarbus – čia jis ypatingas. Nedaugelis tautų turi tokią stiprią priklausomybę šiai turto rūšiai, kaip kad mūsų tautiečiai. Sunku tiksliai įvardyti, kodėl ryšys tarp daugumos lietuvių ir turto nuosavybės yra toks stipris, tačiau galima įtarti, jog tai galėjo būti stipriai įtakota geografinės padėties bei nuolatinių užkariavimų bei nuosavybės praradimų.
Investiciniu požiūriu galima išskirtin tokias pagrindinės turto rūšis:
Nekilnojamas turtas mūsų šalyje užtikrintai nustelbia visas kitas, kas šiek tiek kertasi su pasaulinėmis tendencijomis. Turbūt nieko nėra amžino ir visiškai užtikrinto, tačiau nekilnojamas turtas yra viena stabilesnių turto rūšių ilguoju laikotarpiu, ypač jei kalbame apie nuosavybės išsaugojimą.
Obligacijos teoriškai laikomos saugesnėmis investicijomis, tačiau mūsų šalyje per ganėtinai trumpą laiką buvo pergyventas ne vienerios valiutos nuvertėjimas - tad visiškai suprantamos obligacijų nepopuliarumo priežastys. Tuo tarpu akcijos kaip ir galėtų užtikrinti puikią grąžą, tačiau atrodo pernelyg rizikingos ir nestabilios palyginti su stabiliu nekilnojamuoju turtu.
Vertinant globaliai, investicijos į nekilnojamą turtą nėra nei kiek pranašesnės nei akcijų bei obligacijų derinys, kuris rizikingumu galėtų atitikti tokį patį lygį, tačiau tikėtina galėtų turėti didesnę grąžą ir gerokai didesnį likvidumą. Aišku, konkretūs rezultatai priklausytų nuo rinkos struktūros bei ekonominės padėties dinamikos. Kaip ten bebūtų mūsų pamėgtasis turtas taipogi turi tam tikrų privalumų: jį patogu naudoti kaip užstatą ir pirkti skolintomis lėšomis, iš nuomos galima gauti stabilų pajamų srautą.
Nekilnojamąjį turtą galima klasifikuoti įvairiai, tačiau patogiausia tokia klasifikacija:
PASTATAI:
ŽEMĖS SKLYPAI:
Kiti statiniai, tokie kaip inžineriniai statiniai (keliai, geležinkeliai, oro uostai, inžineriniai tinklai ir kt.) taip pat galėtų būti įtraukiami į nekilnojamo turto klasifikaciją, tačiau pastarųjų statinių vertė turėtų būti nagrinėjama atskirai, o paprastai inžineriniai statiniai yra tik infrastruktūra (priklausanti valstybės vienetams) reikalinga tam, kad tinkamai funkcionuotų pagrindinės nurodytos turto rūšys. Kiekviena turto rūšis pasižymi tam tikromis ypatypėmis.
Skaitykite, kodėl nekilnojamą turtą daug kas vadina tikruoju turtu?
"Nekilnojamas turtas" yra svarbus visose šalyse. Tačiau Lietuvoje jis ne tik svarbus – čia jis ypatingas. Nedaugelis tautų turi tokią stiprią priklausomybę šiai turto rūšiai, kaip kad mūsų tautiečiai. Sunku tiksliai įvardyti, kodėl ryšys tarp daugumos lietuvių ir turto nuosavybės yra toks stipris, tačiau galima įtarti, jog tai galėjo būti stipriai įtakota geografinės padėties bei nuolatinių užkariavimų bei nuosavybės praradimų.
Investiciniu požiūriu galima išskirtin tokias pagrindinės turto rūšis:
- Akcijos
- Nekilnojamas turtas
- Obligacijos
- Žaliavos
- Išvestinės finansinės priemonės
- Kitos investicijos (kolekcinės vertybės ir kt.)
Nekilnojamas turtas mūsų šalyje užtikrintai nustelbia visas kitas, kas šiek tiek kertasi su pasaulinėmis tendencijomis. Turbūt nieko nėra amžino ir visiškai užtikrinto, tačiau nekilnojamas turtas yra viena stabilesnių turto rūšių ilguoju laikotarpiu, ypač jei kalbame apie nuosavybės išsaugojimą.
Obligacijos teoriškai laikomos saugesnėmis investicijomis, tačiau mūsų šalyje per ganėtinai trumpą laiką buvo pergyventas ne vienerios valiutos nuvertėjimas - tad visiškai suprantamos obligacijų nepopuliarumo priežastys. Tuo tarpu akcijos kaip ir galėtų užtikrinti puikią grąžą, tačiau atrodo pernelyg rizikingos ir nestabilios palyginti su stabiliu nekilnojamuoju turtu.
Vertinant globaliai, investicijos į nekilnojamą turtą nėra nei kiek pranašesnės nei akcijų bei obligacijų derinys, kuris rizikingumu galėtų atitikti tokį patį lygį, tačiau tikėtina galėtų turėti didesnę grąžą ir gerokai didesnį likvidumą. Aišku, konkretūs rezultatai priklausytų nuo rinkos struktūros bei ekonominės padėties dinamikos. Kaip ten bebūtų mūsų pamėgtasis turtas taipogi turi tam tikrų privalumų: jį patogu naudoti kaip užstatą ir pirkti skolintomis lėšomis, iš nuomos galima gauti stabilų pajamų srautą.
Nekilnojamąjį turtą galima klasifikuoti įvairiai, tačiau patogiausia tokia klasifikacija:
PASTATAI:
- Gyvenamieji namai ir kotedžai
- Butai ir apartamentai
- Poilsio paskirties turtas (sodybos, sodai)
- Komercinės paskirties turtas
- Prekybinės paskirties turtas
- Biuro bei administracinės paskirties turtas
- Sandėliavimo bei pramoninės paskirties turtas
- Viešbučiai
- Visuomeninės paskirties turtas (švietimo, gydymo, kultūros, sporto ir kt.)
ŽEMĖS SKLYPAI:
- Žemės ūkio paskirties
- Gyvenamosios paskirties
- Komercinės paskirties
- Miškų, reakrecinės paskirties
- Kita
Kiti statiniai, tokie kaip inžineriniai statiniai (keliai, geležinkeliai, oro uostai, inžineriniai tinklai ir kt.) taip pat galėtų būti įtraukiami į nekilnojamo turto klasifikaciją, tačiau pastarųjų statinių vertė turėtų būti nagrinėjama atskirai, o paprastai inžineriniai statiniai yra tik infrastruktūra (priklausanti valstybės vienetams) reikalinga tam, kad tinkamai funkcionuotų pagrindinės nurodytos turto rūšys. Kiekviena turto rūšis pasižymi tam tikromis ypatypėmis.
Skaitykite, kodėl nekilnojamą turtą daug kas vadina tikruoju turtu?
